išsinervinančiąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsinervinančiąją (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinervinantis, mot. g. išsinervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervinąs, išsinervinantis	išsinerviną, išsinervinantys	išsinervinanti	išsinervinančios	-	išsinerviną
kilm.	išsinervinančio	išsinervinančių	išsinervinančios	išsinervinančių	-	-
naud.	išsinervinančiam	išsinervinantiems, išsinervinantiem	išsinervinančiai	išsinervinančioms, išsinervinančiom	-	-
gal.	išsinervinantį	išsinervinančius	išsinervinančią	išsinervinančias	-	-
įnag.	išsinervinančiu	išsinervinančiais	išsinervinančia	išsinervinančiomis	-	-
viet.	išsinervinančiame, išsinervinančiam	išsinervinančiuose, išsinervinančiuos	išsinervinančioje, išsinervinančioj	išsinervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervinantysis	išsinervinantieji	išsinervinančioji	išsinervinančiosios	-	-
kilm.	išsinervinančiojo	išsinervinančiųjų	išsinervinančiosios	išsinervinančiųjų	-	-
naud.	išsinervinančiajam	išsinervinantiesiems	išsinervinančiajai	išsinervinančiosioms	-	-
gal.	išsinervinantįjį	išsinervinančiuosius	išsinervinančiąją	išsinervinančiąsias	-	-
įnag.	išsinervinančiuoju	išsinervinančiaisiais	išsinervinančiąja	išsinervinančiosiomis	-	-
viet.	išsinervinančiajame	išsinervinančiuosiuose	išsinervinančiojoje	išsinervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsinervinantis, mot. g. išsinervinanti.
• Skiemenys: iš-si-ner-vi-nan-čią-ją

išsinervinančiąją

1. ta, kuri išsinervina

Etimologija

<= išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---