išsigaminančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigaminančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigaminantis, mot. g. išsigaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigaminąs, išsigaminantis	išsigaminą, išsigaminantys	išsigaminanti	išsigaminančios	-	išsigaminą
kilm.	išsigaminančio	išsigaminančių	išsigaminančios	išsigaminančių	-	-
naud.	išsigaminančiam	išsigaminantiems, išsigaminantiem	išsigaminančiai	išsigaminančioms, išsigaminančiom	-	-
gal.	išsigaminantį	išsigaminančius	išsigaminančią	išsigaminančias	-	-
įnag.	išsigaminančiu	išsigaminančiais	išsigaminančia	išsigaminančiomis	-	-
viet.	išsigaminančiame, išsigaminančiam	išsigaminančiuose, išsigaminančiuos	išsigaminančioje, išsigaminančioj	išsigaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigaminantysis	išsigaminantieji	išsigaminančioji	išsigaminančiosios	-	-
kilm.	išsigaminančiojo	išsigaminančiųjų	išsigaminančiosios	išsigaminančiųjų	-	-
naud.	išsigaminančiajam	išsigaminantiesiems	išsigaminančiajai	išsigaminančiosioms	-	-
gal.	išsigaminantįjį	išsigaminančiuosius	išsigaminančiąją	išsigaminančiąsias	-	-
įnag.	išsigaminančiuoju	išsigaminančiaisiais	išsigaminančiąja	išsigaminančiosiomis	-	-
viet.	išsigaminančiajame	išsigaminančiuosiuose	išsigaminančiojoje	išsigaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigaminantis, mot. g. išsigaminanti.
• Skiemenys: iš-si-ga-mi-nan-čiu

išsigaminančiu

1. tas, kuris išsigamina

Etimologija

<= išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---