išgėrusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgėrusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgėręs, mot. g. išgėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgėręs	išgėrę	išgėrusi, išgėrus	išgėrusios	-	išgėrę
kilm.	išgėrusio	išgėrusių	išgėrusios	išgėrusių	-	-
naud.	išgėrusiam	išgėrusiems	išgėrusiai	išgėrusioms	-	-
gal.	išgėrusį	išgėrusius	išgėrusią	išgėrusias	-	-
įnag.	išgėrusiu	išgėrusiais	išgėrusia	išgėrusiomis	-	-
viet.	išgėrusiame	išgėrusiuose	išgėrusioje	išgėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgėrusysis	išgėrusieji	išgėrusioji	išgėrusiosios	-	-
kilm.	išgėrusiojo	išgėrusiųjų	išgėrusiosios	išgėrusiųjų	-	-
naud.	išgėrusiajam	išgėrusiesiems	išgėrusiajai	išgėrusiosioms	-	-
gal.	išgėrusįjį	išgėrusiuosius	išgėrusiąją	išgėrusiąsias	-	-
įnag.	išgėrusiuoju	išgėrusiaisiais	išgėrusiąja	išgėrusiosiomis	-	-
viet.	išgėrusiajame	išgėrusiuosiuose	išgėrusiojoje	išgėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgėręs, mot. g. išgėrusi.
• Skiemenys: iš-gė-ru-sį

išgėrusį

1. tas, kuris išgėrė

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---