išgėrikių

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išgėrikių (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išgėrikė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgėrikė	išgėrikės
kilm.	išgėrikės	išgėrikių
naud.	išgėrikei	išgėrikėms
gal.	išgėrikę	išgėrikes
įnag.	išgėrike	išgėrikėmis
viet.	išgėrikėje	išgėrikėse
šauksm.	išgėrike	išgėrikės

• Skiemenys: iš-gė-ri-kių
• žr. pagr. f. išgėrikė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išgėrikas.

išgėrikių

1. ta, kuri išgeria

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---