išabejosimu

Taip pat žr.: išabejosimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išabejosimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išabejosimas, mot. g. išabejosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejosimas	išabejosimi	išabejosima	išabejosimos	išabejosima	-
kilm.	išabejosimo	išabejosimų	išabejosimos	išabejosimų	-	-
naud.	išabejosimam	išabejosimiems	išabejosimai	išabejosimoms	-	-
gal.	išabejosimą	išabejosimus	išabejosimą	išabejosimas	-	-
įnag.	išabejosimu	išabejosimais	išabejosima	išabejosimomis	-	-
viet.	išabejosimame	išabejosimuose	išabejosimoje	išabejosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejosimasis	išabejosimieji	išabejosimoji	išabejosimosios	-	-
kilm.	išabejosimojo	išabejosimųjų	išabejosimosios	išabejosimųjų	-	-
naud.	išabejosimajam	išabejosimiesiems	išabejosimajai	išabejosimosioms	-	-
gal.	išabejosimąjį	išabejosimuosius	išabejosimąją	išabejosimąsias	-	-
įnag.	išabejosimuoju	išabejosimaisiais	išabejosimąja	išabejosimosiomis	-	-
viet.	išabejosimajame	išabejosimuosiuose	išabejosimojoje	išabejosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išabejosimas, mot. g. išabejosima.

Etimologija

<= išabejoti, išabejoja, išabejojo

---