iššoktinąja

Taip pat žr.: iššoktinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iššoktinąja (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iššoktinas, mot. g. iššoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššoktinas	iššoktini	iššoktina	iššoktinos	iššoktina	-
kilm.	iššoktino	iššoktinų	iššoktinos	iššoktinų	-	-
naud.	iššoktinam	iššoktiniems	iššoktinai	iššoktinoms	-	-
gal.	iššoktiną	iššoktinus	iššoktiną	iššoktinas	-	-
įnag.	iššoktinu	iššoktinais	iššoktina	iššoktinomis	-	-
viet.	iššoktiname	iššoktinuose	iššoktinoje	iššoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššoktinasis	iššoktinieji	iššoktinoji	iššoktinosios	-	-
kilm.	iššoktinojo	iššoktinųjų	iššoktinosios	iššoktinųjų	-	-
naud.	iššoktinajam	iššoktiniesiems	iššoktinajai	iššoktinosioms	-	-
gal.	iššoktinąjį	iššoktinuosius	iššoktinąją	iššoktinąsias	-	-
įnag.	iššoktinuoju	iššoktinaisiais	iššoktinąja	iššoktinosiomis	-	-
viet.	iššoktinajame	iššoktinuosiuose	iššoktinojoje	iššoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iššoktinas, mot. g. iššoktina.

iššoktinąja

1. ta, dėl kurios reikia iššokti

Etimologija

<= iššokti, iššoka, iššoko

---