iššoksiančiąją

Taip pat žr.: iššoksiančiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iššoksiančiąją (būs. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iššoksiantis, mot. g. iššoksianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššoksiąs, iššoksiantis	iššoksią, iššoksiantys	iššoksianti	iššoksiančios	-	iššoksią
kilm.	iššoksiančio	iššoksiančių	iššoksiančios	iššoksiančių	-	-
naud.	iššoksiančiam	iššoksiantiems, iššoksiantiem	iššoksiančiai	iššoksiančioms, iššoksiančiom	-	-
gal.	iššoksiantį	iššoksiančius	iššoksiančią	iššoksiančias	-	-
įnag.	iššoksiančiu	iššoksiančiais	iššoksiančia	iššoksiančiomis	-	-
viet.	iššoksiančiame, iššoksiančiam	iššoksiančiuose, iššoksiančiuos	iššoksiančioje, iššoksiančioj	iššoksiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššoksiantysis	iššoksiantieji	iššoksiančioji	iššoksiančiosios	-	-
kilm.	iššoksiančiojo	iššoksiančiųjų	iššoksiančiosios	iššoksiančiųjų	-	-
naud.	iššoksiančiajam	iššoksiantiesiems	iššoksiančiajai	iššoksiančiosioms	-	-
gal.	iššoksiantįjį	iššoksiančiuosius	iššoksiančiąją	iššoksiančiąsias	-	-
įnag.	iššoksiančiuoju	iššoksiančiaisiais	iššoksiančiąja	iššoksiančiosiomis	-	-
viet.	iššoksiančiajame	iššoksiančiuosiuose	iššoksiančiojoje	iššoksiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iššoksiantis, mot. g. iššoksianti.

iššoksiančiąją

1. ta, kuri iššoks

Etimologija

<= iššokti, iššoka, iššoko

---