galėsima

Taip pat žr.: galėsimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

galėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. galėsimas, mot. g. galėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galėsimas	galėsimi	galėsima	galėsimos	galėsima	-
kilm.	galėsimo	galėsimų	galėsimos	galėsimų	-	-
naud.	galėsimam	galėsimiems	galėsimai	galėsimoms	-	-
gal.	galėsimą	galėsimus	galėsimą	galėsimas	-	-
įnag.	galėsimu	galėsimais	galėsima	galėsimomis	-	-
viet.	galėsimame	galėsimuose	galėsimoje	galėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galėsimasis	galėsimieji	galėsimoji	galėsimosios	-	-
kilm.	galėsimojo	galėsimųjų	galėsimosios	galėsimųjų	-	-
naud.	galėsimajam	galėsimiesiems	galėsimajai	galėsimosioms	-	-
gal.	galėsimąjį	galėsimuosius	galėsimąją	galėsimąsias	-	-
įnag.	galėsimuoju	galėsimaisiais	galėsimąja	galėsimosiomis	-	-
viet.	galėsimajame	galėsimuosiuose	galėsimojoje	galėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galėsimas.

Etimologija

<= galėti, gali, galėjo

---