derinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

derinus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. derinęs, mot. g. derinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derinęs	derinę	derinusi, derinus	derinusios	-	derinę
kilm.	derinusio	derinusių	derinusios	derinusių	-	-
naud.	derinusiam	derinusiems	derinusiai	derinusioms	-	-
gal.	derinusį	derinusius	derinusią	derinusias	-	-
įnag.	derinusiu	derinusiais	derinusia	derinusiomis	-	-
viet.	derinusiame	derinusiuose	derinusioje	derinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derinusysis	derinusieji	derinusioji	derinusiosios	-	-
kilm.	derinusiojo	derinusiųjų	derinusiosios	derinusiųjų	-	-
naud.	derinusiajam	derinusiesiems	derinusiajai	derinusiosioms	-	-
gal.	derinusįjį	derinusiuosius	derinusiąją	derinusiąsias	-	-
įnag.	derinusiuoju	derinusiaisiais	derinusiąja	derinusiosiomis	-	-
viet.	derinusiajame	derinusiuosiuose	derinusiojoje	derinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. derinęs, mot. g. derinusi.

Etimologija

<= derinti, derina, derino

---

Padalyvis

derinus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: derinant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
derinant	derinus	derindavus	derinsiant

• Skiemenys: de-ri-nus

derinus

1. susijęs su veiksmu derinti

Etimologija

<= derinti, derina, derino

---