damokėtinai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

damokėtinai (reik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. damokėtinas, mot. g. damokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėtinas	damokėtini	damokėtina	damokėtinos	damokėtina	-
kilm.	damokėtino	damokėtinų	damokėtinos	damokėtinų	-	-
naud.	damokėtinam	damokėtiniems	damokėtinai	damokėtinoms	-	-
gal.	damokėtiną	damokėtinus	damokėtiną	damokėtinas	-	-
įnag.	damokėtinu	damokėtinais	damokėtina	damokėtinomis	-	-
viet.	damokėtiname	damokėtinuose	damokėtinoje	damokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėtinasis	damokėtinieji	damokėtinoji	damokėtinosios	-	-
kilm.	damokėtinojo	damokėtinųjų	damokėtinosios	damokėtinųjų	-	-
naud.	damokėtinajam	damokėtiniesiems	damokėtinajai	damokėtinosioms	-	-
gal.	damokėtinąjį	damokėtinuosius	damokėtinąją	damokėtinąsias	-	-
įnag.	damokėtinuoju	damokėtinaisiais	damokėtinąja	damokėtinosiomis	-	-
viet.	damokėtinajame	damokėtinuosiuose	damokėtinojoje	damokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. damokėtinas, mot. g. damokėtina.
• Skiemenys: da-mo-kė-ti-nai

damokėtinai (nevart.)

1. ta, dėl kurios reikia damokėti

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

---

Būdinys

damokėtinai (būdinys)

Būdinys
damokėte	damokėtinai

• Skiemenys: da-mo-kė-ti-nai

damokėtinai (nevart.)

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    damokėtinai: bendrai

nedamokėtinai (lt)

Vertimai

  damokėtinai: bendrai

---