damokėsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

damokėsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. damokėsimas, mot. g. damokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėsimas	damokėsimi	damokėsima	damokėsimos	damokėsima	-
kilm.	damokėsimo	damokėsimų	damokėsimos	damokėsimų	-	-
naud.	damokėsimam	damokėsimiems	damokėsimai	damokėsimoms	-	-
gal.	damokėsimą	damokėsimus	damokėsimą	damokėsimas	-	-
įnag.	damokėsimu	damokėsimais	damokėsima	damokėsimomis	-	-
viet.	damokėsimame	damokėsimuose	damokėsimoje	damokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėsimasis	damokėsimieji	damokėsimoji	damokėsimosios	-	-
kilm.	damokėsimojo	damokėsimųjų	damokėsimosios	damokėsimųjų	-	-
naud.	damokėsimajam	damokėsimiesiems	damokėsimajai	damokėsimosioms	-	-
gal.	damokėsimąjį	damokėsimuosius	damokėsimąją	damokėsimąsias	-	-
įnag.	damokėsimuoju	damokėsimaisiais	damokėsimąja	damokėsimosiomis	-	-
viet.	damokėsimajame	damokėsimuosiuose	damokėsimojoje	damokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. damokėsima.
• Skiemenys: da-mo-kė-si-mas

damokėsimas (nevart.)

1. tas, kurį damokės

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    damokėsimas: bendrai

nedamokėsimas (lt)

Vertimai

  damokėsimas: bendrai

---