dėina

 Žemaičių kalba

Daiktavardis

dėina (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. gal., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: dėina
	vienaskaita (vėinaskaita)	dviskaita (dvėskaita)	daugiskaita (daugėskaita)
vardininkas (nominatīvs, vardėninks)	dėina	dėinė	dėinas
kilmininkas (genitīvs, kėlmėninks)	dėinuos	dėinū	dėinū
naudininkas (datīvs, naudėninks)	dėinā	dėinuom	dėinuoms
galininkas (akuzatīvs, galėninks)	dėina	dėinė	dėinas
įnagininkas (instrumentalis, inagėninks)	dėino	dėinuom	dėinuoms
vietininkas (lokatīvs, vėitėninks)	dėinuo	dėinuos	dėinuos
šauksmininkas (vokatīvs, šauksmėninks)	dėina	dėinė	dėinas

dėina

1. diena ^(lt)

Etimologija

Iš baltų prokalbės (plg. prusų k. (vyr. g.)), iš Iš indoeuropiečių prokalbės **déi-no-.

---