dėdoma

 Žemaičių kalba

Daiktavardis

dėdoma (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. gal., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: dėdoma
	vienaskaita (vėinaskaita)	dviskaita (dvėskaita)	daugiskaita (daugėskaita)
vardininkas (nominatīvs, vardėninks)	dėdoma	dėdomė	dėdomas
kilmininkas (genitīvs, kėlmėninks)	dėdomuos	dėdomū	dėdomū
naudininkas (datīvs, naudėninks)	dėdomā	dėdomuom	dėdomuoms
galininkas (akuzatīvs, galėninks)	dėdoma	dėdomė	dėdomas
įnagininkas (instrumentalis, inagėninks)	dėdomo	dėdomuom	dėdomuoms
vietininkas (lokatīvs, vėitėninks)	dėdomuo	dėdomuos	dėdomuos
šauksmininkas (vokatīvs, šauksmėninks)	dėdoma	dėdomė	dėdomas

1. dauguma ^(sgs)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

---