bjørn
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Danų kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]
- lokys (lt) (vyr. g.) (Žinduoliai)
- meška (lt) (mot. g.) (Žinduoliai)
Farerų kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]
- lokys (lt) (vyr. g.) (Žinduoliai)
- meška (lt) (mot. g.) (Žinduoliai)
Norvegų kalba[taisyti]
![]() |
Bėganti meška |
Tarimas[taisyti]
TFA: [bjøːɳ]
Daiktavardis[taisyti]
Daiktavardžio „bjørn“ formos | ||||
---|---|---|---|---|
Gramatinė giminė Kjønn |
Vienaskaita Entall |
Daugiskaita Flertall | ||
Nežymimoji forma Ubestemt |
Žymimoji forma Bestemt |
Nežymimoji forma Ubestemt |
Žymimoji forma Bestemt | |
Vyriškoji g. Hankjønn |
en bjørn | bjørnen | bjørner | bjørnene |
Etimologija[taisyti]
Iš senovės skandinavų k. bjǫrn, iš germanų prokalbės *bernuz, iš šiaurės germanų prokalbės *berô, greičiausiai iš indoeuropiečių prokalbės *bʰer- („rudas, švytintis“), galbūt susijęs su brun („rudas“).