belgė

Taip pat žr.: Belge

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

belgė (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: belgė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	belgė	belgės
kilm.	belgės	belgių
naud.	belgei	belgėms
gal.	belgę	belges
įnag.	belge	belgėmis
viet.	belgėje	belgėse
šauksm.	belge	belgės

• (Gyventojai) - Belgijos gyventoja arba moteris kilusi iš Belgijos.

Taip pat žr., belgas - Belgijos gyventojas.

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Belgijos pavadinimo.

Vertimai

  belgė: Belgijos gyventoja arba kilusi iš jos

Anglų kalba: Belgian (en)  Estų kalba: nurodykite žodžio belgė vertimą(-us) (Estų kalba), žr.  Graikų kalba: Βελγίδα (el) (mot. g.)  Ispanų kalba: nurodykite žodžio belgė vertimą(-us) (Ispanų kalba), žr.  Italų kalba: belga (it) (vyr. g./mot. g.)  Latvių kalba: beļģiete (lv) (mot. g.)  Lenkų kalba: Belgijka (pl) (mot. g.)  Nyderlandų kalba: Belgische (nl) (mot. g.)

Portugalų kalba: nurodykite žodžio belgė vertimą(-us) (Portugalų kalba), žr.  Prancūzų kalba: Belge (fr) (vyr. g./mot. g.)  Rusų kalba: бельгийка (ru) (mot. g.) (bel’gijka)  Slovakų kalba: Belgičanka (sk) (mot. g.)  Suomių kalba: belgialainen (fi)  Švedų kalba: belgiska (sv) (mot. g.)  Vokiečių kalba: Belgierin (de) (mot. g.)