atsikelsima

Taip pat žr.: atsikelsimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsikelsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsikelsimas, mot. g. atsikelsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikelsimas	atsikelsimi	atsikelsima	atsikelsimos	atsikelsima	-
kilm.	atsikelsimo	atsikelsimų	atsikelsimos	atsikelsimų	-	-
naud.	atsikelsimam	atsikelsimiems	atsikelsimai	atsikelsimoms	-	-
gal.	atsikelsimą	atsikelsimus	atsikelsimą	atsikelsimas	-	-
įnag.	atsikelsimu	atsikelsimais	atsikelsima	atsikelsimomis	-	-
viet.	atsikelsimame	atsikelsimuose	atsikelsimoje	atsikelsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikelsimasis	atsikelsimieji	atsikelsimoji	atsikelsimosios	-	-
kilm.	atsikelsimojo	atsikelsimųjų	atsikelsimosios	atsikelsimųjų	-	-
naud.	atsikelsimajam	atsikelsimiesiems	atsikelsimajai	atsikelsimosioms	-	-
gal.	atsikelsimąjį	atsikelsimuosius	atsikelsimąją	atsikelsimąsias	-	-
įnag.	atsikelsimuoju	atsikelsimaisiais	atsikelsimąja	atsikelsimosiomis	-	-
viet.	atsikelsimajame	atsikelsimuosiuose	atsikelsimojoje	atsikelsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsikelsimas.
• Skiemenys: at-si-kel-si-ma

atsikelsima

1. ta kurią atsikels

Etimologija

<= atsikelti, atsikelia, atsikėlė

---