artinusi

Taip pat žr.: artinusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

artinusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. artinęs, mot. g. artinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artinęs	artinę	artinusi, artinus	artinusios	-	artinę
kilm.	artinusio	artinusių	artinusios	artinusių	-	-
naud.	artinusiam	artinusiems	artinusiai	artinusioms	-	-
gal.	artinusį	artinusius	artinusią	artinusias	-	-
įnag.	artinusiu	artinusiais	artinusia	artinusiomis	-	-
viet.	artinusiame	artinusiuose	artinusioje	artinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artinusysis	artinusieji	artinusioji	artinusiosios	-	-
kilm.	artinusiojo	artinusiųjų	artinusiosios	artinusiųjų	-	-
naud.	artinusiajam	artinusiesiems	artinusiajai	artinusiosioms	-	-
gal.	artinusįjį	artinusiuosius	artinusiąją	artinusiąsias	-	-
įnag.	artinusiuoju	artinusiaisiais	artinusiąja	artinusiosiomis	-	-
viet.	artinusiajame	artinusiuosiuose	artinusiojoje	artinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. artinęs.
• Skiemenys: ar-ti-nu-si

artinusi

1. ta kuri artino

Etimologija

<= artinti, artina, artino

---