apvaišinusiu

Taip pat žr.: apvaišinusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvaišinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvaišinęs, mot. g. apvaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišinęs	apvaišinę	apvaišinusi, apvaišinus	apvaišinusios	-	apvaišinę
kilm.	apvaišinusio	apvaišinusių	apvaišinusios	apvaišinusių	-	-
naud.	apvaišinusiam	apvaišinusiems	apvaišinusiai	apvaišinusioms	-	-
gal.	apvaišinusį	apvaišinusius	apvaišinusią	apvaišinusias	-	-
įnag.	apvaišinusiu	apvaišinusiais	apvaišinusia	apvaišinusiomis	-	-
viet.	apvaišinusiame	apvaišinusiuose	apvaišinusioje	apvaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišinusysis	apvaišinusieji	apvaišinusioji	apvaišinusiosios	-	-
kilm.	apvaišinusiojo	apvaišinusiųjų	apvaišinusiosios	apvaišinusiųjų	-	-
naud.	apvaišinusiajam	apvaišinusiesiems	apvaišinusiajai	apvaišinusiosioms	-	-
gal.	apvaišinusįjį	apvaišinusiuosius	apvaišinusiąją	apvaišinusiąsias	-	-
įnag.	apvaišinusiuoju	apvaišinusiaisiais	apvaišinusiąja	apvaišinusiosiomis	-	-
viet.	apvaišinusiajame	apvaišinusiuosiuose	apvaišinusiojoje	apvaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvaišinęs, mot. g. apvaišinusi.

apvaišinusiu

1. tas, kuris apvaišino

Etimologija

<= apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---