apsivokęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivokęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivokęs, mot. g. apsivokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivokęs	apsivokę	apsivokusi, apsivokus	apsivokusios	-	apsivokę
kilm.	apsivokusio	apsivokusių	apsivokusios	apsivokusių	-	-
naud.	apsivokusiam	apsivokusiems	apsivokusiai	apsivokusioms	-	-
gal.	apsivokusį	apsivokusius	apsivokusią	apsivokusias	-	-
įnag.	apsivokusiu	apsivokusiais	apsivokusia	apsivokusiomis	-	-
viet.	apsivokusiame	apsivokusiuose	apsivokusioje	apsivokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivokusysis	apsivokusieji	apsivokusioji	apsivokusiosios	-	-
kilm.	apsivokusiojo	apsivokusiųjų	apsivokusiosios	apsivokusiųjų	-	-
naud.	apsivokusiajam	apsivokusiesiems	apsivokusiajai	apsivokusiosioms	-	-
gal.	apsivokusįjį	apsivokusiuosius	apsivokusiąją	apsivokusiąsias	-	-
įnag.	apsivokusiuoju	apsivokusiaisiais	apsivokusiąja	apsivokusiosiomis	-	-
viet.	apsivokusiajame	apsivokusiuosiuose	apsivokusiojoje	apsivokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. apsivokusi.
• Skiemenys: ap-si-vo-kęs

apsivokęs

1. tas, kuris apsivokė

Etimologija

<= apsivokti, apsivokia, apsivokė <= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    apsivokęs: bendrai

neapsivokęs (lt)

Vertimai

  apsivokęs: bendrai

---