apgirdėtuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apgirdėtuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgirdėtas, mot. g. apgirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgirdėtas	apgirdėti	apgirdėta	apgirdėtos	apgirdėta	-
kilm.	apgirdėto	apgirdėtų	apgirdėtos	apgirdėtų	-	-
naud.	apgirdėtam	apgirdėtiems	apgirdėtai	apgirdėtoms	-	-
gal.	apgirdėtą	apgirdėtus	apgirdėtą	apgirdėtas	-	-
įnag.	apgirdėtu	apgirdėtais	apgirdėta	apgirdėtomis	-	-
viet.	apgirdėtame	apgirdėtuose	apgirdėtoje	apgirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgirdėtasis	apgirdėtieji	apgirdėtoji	apgirdėtosios	-	-
kilm.	apgirdėtojo	apgirdėtųjų	apgirdėtosios	apgirdėtųjų	-	-
naud.	apgirdėtajam	apgirdėtiesiems	apgirdėtajai	apgirdėtosioms	-	-
gal.	apgirdėtąjį	apgirdėtuosius	apgirdėtąją	apgirdėtąsias	-	-
įnag.	apgirdėtuoju	apgirdėtaisiais	apgirdėtąja	apgirdėtosiomis	-	-
viet.	apgirdėtajame	apgirdėtuosiuose	apgirdėtojoje	apgirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgirdėtas, mot. g. apgirdėta.
• Skiemenys: ap-gir-dė-tuo-ju

apgirdėtuoju (ret.)

1. tas, kurį apgirdėjo

Etimologija

<= apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---