antrašytino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antrašytino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antrašytinas, mot. g. antrašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antrašytinas	antrašytini	antrašytina	antrašytinos	antrašytina	-
kilm.	antrašytino	antrašytinų	antrašytinos	antrašytinų	-	-
naud.	antrašytinam	antrašytiniems	antrašytinai	antrašytinoms	-	-
gal.	antrašytiną	antrašytinus	antrašytiną	antrašytinas	-	-
įnag.	antrašytinu	antrašytinais	antrašytina	antrašytinomis	-	-
viet.	antrašytiname	antrašytinuose	antrašytinoje	antrašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antrašytinasis	antrašytinieji	antrašytinoji	antrašytinosios	-	-
kilm.	antrašytinojo	antrašytinųjų	antrašytinosios	antrašytinųjų	-	-
naud.	antrašytinajam	antrašytiniesiems	antrašytinajai	antrašytinosioms	-	-
gal.	antrašytinąjį	antrašytinuosius	antrašytinąją	antrašytinąsias	-	-
įnag.	antrašytinuoju	antrašytinaisiais	antrašytinąja	antrašytinosiomis	-	-
viet.	antrašytinajame	antrašytinuosiuose	antrašytinojoje	antrašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antrašytinas, mot. g. antrašytina.
• Skiemenys: ant-ra-šy-ti-no

antrašytino (sen.)

1. tas, dėl kurio reikia antrašyti

Etimologija

<= antrašyti, antrašo, antrašė <= ant- + rašyti, rašo, rašė

---