ablava

 Žemaičių kalba

Daiktavardis

ablava (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. gal., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: ablava
	vienaskaita (vėinaskaita)	dviskaita (dvėskaita)	daugiskaita (daugėskaita)
vardininkas (nominatīvs, vardėninks)	ablava	ablavė	ablavas
kilmininkas (genitīvs, kėlmėninks)	ablavas	ablavu	ablavu
naudininkas (datīvs, naudėninks)	ablavā	ablavuom	ablavuoms
galininkas (akuzatīvs, galėninks)	ablava	ablavė	ablavas
įnagininkas (instrumentalis, inagėninks)	ablavo	ablavuom	ablavuoms
vietininkas (lokatīvs, vėitėninks)	ablavuo	ablavuos	ablavuos
šauksmininkas (vokatīvs, šauksmėninks)	ablava	ablavė	ablavas

ablava (mot. g.)

1. triukšmas ^(lt)

Etimologija

Iš Baltarusių kalbos aблaвa (abłava).

Vartosena

Retas. Vartojamas mažeikiškių šnektoje.

---