Menens

Jotvingių kalba[taisyti]


Mėnulis

Menens (vyr. g.)

Mėnulis ^(lt) (nau.)
- Apibūdina ir Mėnulį, kaip Žemės palydovą, ir Mėnulį, kaip baltų dievą. Rašomas iš didžiosios raidės, kai aprašomi su Mėnuliu, kaip Žemės palydovu ar dievu susiję procesai, reiškiniai.
- Kai siekiama apibūdinti mėnulį kaip paprastą dangaus skliauto kūną (pvz., mėnulis šviečia) ar su tuo susijusius reiškinius, tada šis žodis rašomas iš mažosios raidės (žr. menens).

Žodžio „Menens“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		Menens	Menenys
K.		Menenis	Meneniun̄
N.		Meneniu	Menenems
G.		Menenin̄	Menenin̄s
Įn.		Meneniu	Meneneis
Vt.	Vi.	Meneny	Menenysu
	Kr.	Menenin	Menenysna
	Gr.	Menenypi	Menenyspi
	Ar.	Menenyp	Meneniump
Š.		Meneni!	Menenys!

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

Menens: daiktavardžiai

(Sinonimai)

?• p• a• r

Menens: Mėnulis (palydovas)

Žr. pr. jotvingių k. menens.