Menens

 Jotvingių kalba

Mėnulis

Tarimas

• TFA: ['mè.nens]

Daiktavardis

Menens (vyr. g.)

1. Mėnulis ^(lt) (nau.)
   • apibūdina ir Mėnulį, kaip Žemės palydovą, ir Mėnulį, kaip baltų dievą; rašomas iš didžiosios raidės, kai aprašomi su Mėnuliu, kaip Žemės palydovu ar dievu susiję procesai, reiškiniai
   • kai siekiama apibūdinti mėnulį kaip paprastą dangaus skliauto kūną (pvz., mėnulis šviečia) ar su tuo susijusius reiškinius, tada šis žodis rašomas iš mažosios raidės (žr. menens)

Daiktavardžio „Menens“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita*
V.		Menens	Menenys
K.		Menenis	Meneniun̄
N.		Meneniu	Menenems
G.		Menenin̄	Menenin̄s
Įn.		Meneniu	Meneneis
Vt.	Vi.	Meneny	Menenysu
	Kr.	Menenyn	Menenysna
	Gr.	Menenypi	Menenyspi
	Ar.	Menenyp	Meneniump
Š.		Meneni!	Menenys!
* Šio žodžio daugiskaitinė forma vartojama tik retais, išimtiniais atvejais.

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai) Menens ^(xsv) – daiktavardžiai ^(lt) 

menens (xsv) (vyr. g.)

(Sinonimai) Menens ^(xsv) – Mėnulis (palydovas) ^(lt) 

menens (xsv) (vyr. g.)

Etimologija

Nuo jotvingių k. menens.

Kategorijos

• Baltų dievai
• Palydovai
• Saulės sistema
• Vardai

---