dialektika

Taip pat žr.: dialektiką

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

dialektika (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: dialektika
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dialektika	dialektikos
kilm.	dialektikos	dialektikų
naud.	dialektikai	dialektikoms
gal.	dialektiką	dialektikas
įnag.	dialektika	dialektikomis
viet.	dialektikoje	dialektikose
šauksm.	dialektika	dialektikos

• Skiemenys: dia-lek-ti-ka

dialektika

1. (Filosofija) – Graikijoje - diskusijų menas, prieštaravimų pašnekovo samprotavimuose atskleidimas, kaip būdas tiesai suprasti;
2. tikrovės ir jos pažinimo vystymasis;
3. bendroji vystymosi teorija ir mąstymo metodas.

Etimologija

<= (gr. dialektike ) < (gr. dialegomai) - kalbuosi, diskutuoju

Vertimai

  dialektika: (Filosofija)

Anglų kalba: dialectic (en), dialectics (en)

Šaltiniai

• Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985

---