žėrįs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

žėrįs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. žėrintis, mot. g. žėrinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėrintis, žėrįs	žėrintys, žėrį	žėrinti	žėrinčios	-	žėrį
kilm.	žėrinčio	žėrinčių	žėrinčios	žėrinčių	-	-
naud.	žėrinčiam	žėrintiems, žėrintiem	žėrinčiai	žėrinčioms	-	-
gal.	žėrintį	žėrinčius	žėrinčią	žėrinčias	-	-
įnag.	žėrinčiu	žėrinčiais	žėrinčia	žėrinčiomis	-	-
viet.	žėrinčiame, žėrinčiam	žėrinčiuose, žėrinčiuos	žėrinčioje, žėrinčioj	žėrinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėrintysis	žėrintieji	žėrinčioji	žėrinčiosios	-	-
kilm.	žėrinčiojo	žėrinčiųjų	žėrinčiosios	žėrinčiųjų	-	-
naud.	žėrinčiajam	žėrintiesiems	žėrinčiajai	žėrinčiosioms	-	-
gal.	žėrintįjį	žėrinčiuosius	žėrinčiąją	žėrinčiąsias	-	-
įnag.	žėrinčiuoju	žėrinčiaisiais	žėrinčiąja	žėrinčiosiomis	-	-
viet.	žėrinčajame	žėrinčiuosiuose	žėrinčiojoje	žėrinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. žėrintis, mot. g. žėrinti.
• Skiemenys: žė-rįs

žėrįs

1. tas, kuris žėri

Etimologija

<= žėrėti, žėri, žėrėjo

---