žėrėtinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

žėrėtinas (reik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. žėrėtinas, mot. g. žėrėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėrėtinas	žėrėtini	žėrėtina	žėrėtinos	žėrėtina	-
kilm.	žėrėtino	žėrėtinų	žėrėtinos	žėrėtinų	-	-
naud.	žėrėtinam	žėrėtiniems	žėrėtinai	žėrėtinoms	-	-
gal.	žėrėtiną	žėrėtinus	žėrėtiną	žėrėtinas	-	-
įnag.	žėrėtinu	žėrėtinais	žėrėtina	žėrėtinomis	-	-
viet.	žėrėtiname	žėrėtinuose	žėrėtinoje	žėrėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėrėtinasis	žėrėtinieji	žėrėtinoji	žėrėtinosios	-	-
kilm.	žėrėtinojo	žėrėtinųjų	žėrėtinosios	žėrėtinųjų	-	-
naud.	žėrėtinajam	žėrėtiniesiems	žėrėtinajai	žėrėtinosioms	-	-
gal.	žėrėtinąjį	žėrėtinuosius	žėrėtinąją	žėrėtinąsias	-	-
įnag.	žėrėtinuoju	žėrėtinaisiais	žėrėtinąja	žėrėtinosiomis	-	-
viet.	žėrėtinajame	žėrėtinuosiuose	žėrėtinojoje	žėrėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. žėrėtina.
• Skiemenys: žė-rė-ti-nas

žėrėtinas

1. tas, kuris turi žėrėti

Etimologija

<= žėrėti, žėri, žėrėjo

---