įvogtomis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įvogtomis (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įvogtas, mot. g. įvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvogtas	įvogti	įvogta	įvogtos	įvogta	-
kilm.	įvogto	įvogtų	įvogtos	įvogtų	-	-
naud.	įvogtam	įvogtiems	įvogtai	įvogtoms	-	-
gal.	įvogtą	įvogtus	įvogtą	įvogtas	-	-
įnag.	įvogtu	įvogtais	įvogta	įvogtomis	-	-
viet.	įvogtame	įvogtuose	įvogtoje	įvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvogtasis	įvogtieji	įvogtoji	įvogtosios	-	-
kilm.	įvogtojo	įvogtųjų	įvogtosios	įvogtųjų	-	-
naud.	įvogtajam	įvogtiesiems	įvogtajai	įvogtosioms	-	-
gal.	įvogtąjį	įvogtuosius	įvogtąją	įvogtąsias	-	-
įnag.	įvogtuoju	įvogtaisiais	įvogtąja	įvogtosiomis	-	-
viet.	įvogtajame	įvogtuosiuose	įvogtojoje	įvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įvogtas, mot. g. įvogta.
• Skiemenys: į-vog-to-mis

įvogtomis

1. ta, kurią įvogė

Etimologija

<= įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---