įvardžiuotinio

Lietuvių kalba

įvardžiuotinio (bdv., vyr. g. vns. kilm.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. įvardžiuotinis, mot. g. įvardžiuotinė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvardžiuotinis	įvardžiuotiniai, įvardžiuotini	įvardžiuotinė	įvardžiuotinės	-	-
kilm.	įvardžiuotinio	įvardžiuotinių	įvardžiuotinės	įvardžiuotinių	-	-
naud.	įvardžiuotiniam	įvardžiuotiniams, įvardžiuotiniam	įvardžiuotinei	įvardžiuotinėms, įvardžiuotinėm	-	-
gal.	įvardžiuotinį	įvardžiuotinius	įvardžiuotinę	įvardžiuotines	-	-
įnag.	įvardžiuotiniu	įvardžiuotiniais	įvardžiuotine	įvardžiuotinėmis, įvardžiuotinėm	-	-
viet.	įvardžiuotiniame, įvardžiuotiniam	įvardžiuotiniuose, įvardžiuotiniuos	įvardžiuotinėje, įvardžiuotinėj	įvardžiuotinėse	-	-
šauksm.	įvardžiuotini	įvardžiuotiniai, įvardžiuotini	įvardžiuotine	įvardžiuotinės	-	-