įskolintumėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įskolintumėt (vks., tar. nuos., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įskolinti, įskolina, įskolino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įskolinu	įskolinau	įskolindavau	įskolinsiu
tu	įskolini	įskolinai	įskolindavai	įskolinsi
jis, ji	įskolina	įskolino	įskolindavo	įskolins
mes	įskoliname, įskolinam	įskolinome, įskolinom	įskolindavome, įskolindavom	įskolinsime, įskolinsim
jūs	įskolinate, įskolinat	įskolinote, įskolinot	įskolindavote, įskolindavot	įskolinsite, įskolinsit
jie, jos	įskolina	įskolino	įskolindavo	įskolins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įskolinčiau		įskolintumėme, įskolintumėm, įskolintume
2 asm.	įskolintumei, įskolintum		įskolintumėte, įskolintumėt
3 asm.	įskolintų		įskolintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įskolinkime, įskolinkim
2 asm.	įskolinki, įskolink		įskolinkite, įskolinkit
3 asm.	teįskolina, teįskolinie		teįskolina, teįskolinie

• žr. pagr. f. įskolinti, įskolina, įskolino
• Skiemenys: į-sko-lin-tu-mėt

įskolintumėt

Etimologija

<= į- + skolinti, skolina, skolino

---