ąžuolinis

 Lietuvių kalba

Būdvardis

ąžuolinis (bdv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. ąžuolinis, mot. g. ąžuolinė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ąžuolinis	ąžuoliniai, ąžuolini	ąžuolinė	ąžuolinės	-	-
kilm.	ąžuolinio	ąžuolinių	ąžuolinės	ąžuolinių	-	-
naud.	ąžuoliniam	ąžuoliniams, ąžuoliniam	ąžuolinei	ąžuolinėms, ąžuolinėm	-	-
gal.	ąžuolinį	ąžuolinius	ąžuolinę	ąžuolines	-	-
įnag.	ąžuoliniu	ąžuoliniais	ąžuoline	ąžuolinėmis, ąžuolinėm	-	-
viet.	ąžuoliniame, ąžuoliniam	ąžuoliniuose, ąžuoliniuos	ąžuolinėje, ąžuolinėj	ąžuolinėse	-	-
šauksm.	ąžuolini	ąžuoliniai, ąžuolini	ąžuoline	ąžuolinės	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. ąžuolinė.
• Skiemenys: ą-žuo-li-nis

• ąžuolinis - tas kas iš ąžuolo
• stiprus (pvz.: Aš vyras ąžuolinis)

Sinonimai

    ąžuolinis: Stiprus

stiprus