auo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žyma: Atmesta
17 eilutė: 17 eilutė:
#*vanduo yra neskaičiuojamas, todėl šis žodis dažniausiai vartojamas vienaskaitos forma. Daugiskaita vartojama tada, kai kalbama apie vandens telkinius, tėkmes, vandenis (žr. {{kita-forma|xsv|auū|}})
#*vanduo yra neskaičiuojamas, todėl šis žodis dažniausiai vartojamas vienaskaitos forma. Daugiskaita vartojama tada, kai kalbama apie vandens telkinius, tėkmes, vandenis (žr. {{kita-forma|xsv|auū|}})


{{xsv-conj-n-u|au|auu|420}}
{{xsv-conj-n-u|auu|au|180|360}}
==== Etimologija ====
==== Etimologija ====
Kilmė iki galo neaiški. Z. Zinkevičiaus teigimu, tai gali būti skolinys iš germanų kalbų (žr. {{kita-forma|de|Aue| („pieva“)}}, {{kita-forma|gmh|ouwe| („sala, žemuma prie upės“)}}). Iš kitos pusės, tai gali būti ir savitos darybos žodis, arba radikaliai pakitusi baltų-slavų prokalbės '''*wandō''' forma.
Kilmė iki galo neaiški. Z. Zinkevičiaus teigimu, tai gali būti skolinys iš germanų kalbų (žr. {{kita-forma|de|Aue| („pieva“)}}, {{kita-formaCAT|gmh|ouwe| („sala, žemuma prie upės“)}|xsv}}). Iš kitos pusės, tai gali būti ir savitos darybos žodis, arba radikaliai pakitusi {{kita-formaCATproto|bsl|wandō||xsv}} forma.


==== Kategorijos ====
==== Kategorijos ====

13:17, 19 gegužės 2024 versija

 Jotvingių kalba

Vanduo

Tarimas

Daiktavardis

auu (bev. g.)

  1. vanduo (lt) (sen.)
    • vanduo yra neskaičiuojamas, todėl šis žodis dažniausiai vartojamas vienaskaitos forma. Daugiskaita vartojama tada, kai kalbama apie vandens telkinius, tėkmes, vandenis (žr. jotvingių k. auū)
Daiktavardžio auu linksniavimas
(9-oji (u) linksniuotė)
Vienaskaita Daugiskaita
V. auu auū
K. auus auun̄
N. auu auums
G. auun̄ auun̄s
Įn. auu auums
Vt. Vi. auui auusu
Kr. auun auusna
Gr. auupi auuspi
Ar. auup auump
Š. auun̄! auū!

Etimologija

Kilmė iki galo neaiški. Z. Zinkevičiaus teigimu, tai gali būti skolinys iš germanų kalbų (žr. vokiečių k. Aue („pieva“), vidurinės vokiečių aukštaičių k. ouwe („sala, žemuma prie upės“)}). Iš kitos pusės, tai gali būti ir savitos darybos žodis, arba radikaliai pakitusi baltų-slavų prokalbės *wandō forma.

Kategorijos