abiotinis

 Lietuvių kalba

Būdvardis

abiotinis (bdv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. abiotinis, mot. g. abiotinė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abiotinis	abiotiniai, abiotini	abiotinė	abiotinės	-	-
kilm.	abiotinio	abiotinių	abiotinės	abiotinių	-	-
naud.	abiotiniam	abiotiniams, abiotiniam	abiotinei	abiotinėms, abiotinėm	-	-
gal.	abiotinį	abiotinius	abiotinę	abiotines	-	-
įnag.	abiotiniu	abiotiniais	abiotine	abiotinėmis, abiotinėm	-	-
viet.	abiotiniame, abiotiniam	abiotiniuose, abiotiniuos	abiotinėje, abiotinėj	abiotinėse	-	-
šauksm.	abiotini	abiotiniai, abiotini	abiotine	abiotinės	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. abiotinė.
• Skiemenys: a-bio-ti-nis

abiòtin||is

1. negyvas - priklausantis negyvajai maedžiagai, pvz.:~iai faktoriai;
2. negyvenamas, pvz.:~ė sfera.

Etimologija

a... + biotinis