prieštarauti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prieštarauti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prieštarauju	prieštaravau	prieštaraudavau	prieštarausiu
tu	prieštarauji	prieštaravai	prieštaraudavai	prieštarausi
jis, ji	prieštarauja	prieštaravo	prieštaraudavo	prieštaraus
mes	prieštaraujame, prieštaraujam	prieštaravome, prieštaravom	prieštaraudavome, prieštaraudavom	prieštarausime, prieštarausim
jūs	prieštaraujate, prieštaraujat	prieštaravote, prieštaravot	prieštaraudavote, prieštaraudavot	prieštarausite, prieštarausit
jie, jos	prieštarauja	prieštaravo	prieštaraudavo	prieštaraus
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prieštaraučiau		prieštarautumėme, prieštarautumėm, prieštarautume
2 asm.	prieštarautumei, prieštarautum		prieštarautumėte, prieštarautumėt
3 asm.	prieštarautų		prieštarautų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prieštaraukime, prieštaraukim
2 asm.	prieštarauki, prieštarauk		prieštaraukite, prieštaraukit
3 asm.	teprieštarauja, teprieštaraujie		teprieštarauja, teprieštaraujie

• žr. pagr. f. prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: prieštaraująs, prieštaraujantis, prieštaraujanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: prieštaravęs, prieštaravusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: prieštaraudavęs, prieštaraudavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: prieštarausiąs, prieštarausiantis, prieštarausianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: prieštaraujamas, prieštaraujama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: prieštarautas, prieštarauta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: prieštarausimas, prieštarausima.
• taip pat žr. reik. dlv.: prieštarautinas, prieštarautina.
• taip pat žr. pdlv.: prieštaraujant, prieštaravus, prieštaraudavus, prieštarausiant.
• taip pat žr. psdlv.: prieštaraudamas, prieštaraudama.
• taip pat žr. bdn.: prieštaraute, prieštarautinai.
• Skiemenys: prieš-ta-rau-ti

prieštarauti

1. nesutikti, ginčytis:
   • Kas tai yra, kad šiandien visi kaip susitarę drįstate man prieštarauti!
2. vienam kitą neigti, neatitikti:
   • Jie nemoka logiškai galvoti, nuolat sau prieštarauja.

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Sinonimai

    prieštarauti: bendrai

priešgyniauti (lt) priešingauti (lt)

atbulauti (lt) (šnek.) oponuoti (lt)

Antonimai

    prieštarauti: bendrai

neprieštarauti (lt)

sutikti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    prieštarauti: Išvestiniai žodžiai

neprieštarauti (lt) (neig. ) paprieštarauti (lt) prieštarautojas (lt) (vyr. g.)

prieštarautoja (lt) (mot. g.) prieštaravimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  prieštarauti: nesutikti, ginčytis

anglų kalba: object (en), contradict (en)  italų kalba: contradire (it)  japonų kalba: 反対する (ja) (hantai suru)  latvių kalba: runāt pretī (lv), nepiekrist (lv), celt iebildumus (lv)

lenkų kalba: zaprzeczać (pl)  olandų kalba: tegenspreken (nl)  prancūzų kalba: contredire (fr)  suomių kalba: kiistää (fi)  esperanto kalba: kontraŭdiri (eo)  vengrų kalba: ellenkezik (hu)  vietnamiečių kalba: phủ nhận (vi)

  prieštarauti: neatitikti

anglų kalba: contradict (en), contravene (en)  italų kalba: contradire (it)  japonų kalba: 矛盾する (ja) (mujun suru)  latvių kalba: runāt pretī (lv)

lenkų kalba: zaprzeczać (pl)  olandų kalba: tegenspreken (nl)  prancūzų kalba: contredire (fr)  suomių kalba: kiistää (fi)  vietnamiečių kalba: mâu thuẫn (vi)  vokiečių kalba: widersprechen (de)

---

Dalyvis

prieštarauti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieštarautas, mot. g. prieštarauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautas	prieštarauti	prieštarauta	prieštarautos	prieštarauta	-
kilm.	prieštarauto	prieštarautų	prieštarautos	prieštarautų	-	-
naud.	prieštarautam	prieštarautiems	prieštarautai	prieštarautoms	-	-
gal.	prieštarautą	prieštarautus	prieštarautą	prieštarautas	-	-
įnag.	prieštarautu	prieštarautais	prieštarauta	prieštarautomis	-	-
viet.	prieštarautame	prieštarautuose	prieštarautoje	prieštarautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautasis	prieštarautieji	prieštarautoji	prieštarautosios	-	-
kilm.	prieštarautojo	prieštarautųjų	prieštarautosios	prieštarautųjų	-	-
naud.	prieštarautajam	prieštarautiesiems	prieštarautajai	prieštarautosioms	-	-
gal.	prieštarautąjį	prieštarautuosius	prieštarautąją	prieštarautąsias	-	-
įnag.	prieštarautuoju	prieštarautaisiais	prieštarautąja	prieštarautosiomis	-	-
viet.	prieštarautajame	prieštarautuosiuose	prieštarautojoje	prieštarautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieštarautas, mot. g. prieštarauta.
• Skiemenys: prieš-ta-rau-ti

prieštarauti

1. tas, kurį prieštaravo

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---