locījums

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Latvių kalba[taisyti]

Žodžio „[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]]“ linksniavimas (1-oji linksniuotė)
Linksnis
Locījums
Vienaskaita
Vienskaitlis
Daugiskaita
Daudzskaitlis
Vardininkas
Nominatīvs
[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]] locījumi
Kilmininkas
Ģenitīvs
locījuma locījumu
Naudininkas
Datīvs
locījumam locījumiem
Galininkas
Akuzatīvs
locījumu locījumus
Įnagininkas
Instrumentālis
locījumu locījumiem
Vietininkas
Lokatīvs
locījumā locījumos
Šauksmininkas
Vokatīvs
[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]]! locījumi!

Tarimas[taisyti]

  • TFA: [lùotsîːjums]
    •   

Daiktavardis[taisyti]

locījums (vyr. g.)

  1. linksnis (lt) (Gramatika)

Mažybinė forma: locījumiņš

Etimologija[taisyti]

locīt (būtojo laiko šaknis locīj-) („nusilenkti, sulinkti, lankstyti, linksniuoti“) + -ums. Gramatiniame kontekste, šį terminą pirmą kartą panaudojo J. Neikenas 1850 m.[1]

Nuorodos[taisyti]

  1. ^ Karulis, Konstantīns (1992), „locīt“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN