likta

Taip pat žr.: liktą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

likta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. liktas, mot. g. likta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	liktas	likti	likta	liktos	likta	-
kilm.	likto	liktų	liktos	liktų	-	-
naud.	liktam	liktiems	liktai	liktoms	-	-
gal.	liktą	liktus	liktą	liktas	-	-
įnag.	liktu	liktais	likta	liktomis	-	-
viet.	liktame	liktuose	liktoje	liktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	liktasis	liktieji	liktoji	liktosios	-	-
kilm.	liktojo	liktųjų	liktosios	liktųjų	-	-
naud.	liktajam	liktiesiems	liktajai	liktosioms	-	-
gal.	liktąjį	liktuosius	liktąją	liktąsias	-	-
įnag.	liktuoju	liktaisiais	liktąja	liktosiomis	-	-
viet.	liktajame	liktuosiuose	liktojoje	liktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. liktas.
• Skiemenys: lik-ta

likta

1. ta, kurią liko

Etimologija

<= likti, lieka, liko

---