lenktina

Taip pat žr.: lenktiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lenktina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lenktinas, mot. g. lenktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenktinas	lenktini	lenktina	lenktinos	lenktina	-
kilm.	lenktino	lenktinų	lenktinos	lenktinų	-	-
naud.	lenktinam	lenktiniems	lenktinai	lenktinoms	-	-
gal.	lenktiną	lenktinus	lenktiną	lenktinas	-	-
įnag.	lenktinu	lenktinais	lenktina	lenktinomis	-	-
viet.	lenktiname	lenktinuose	lenktinoje	lenktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenktinasis	lenktinieji	lenktinoji	lenktinosios	-	-
kilm.	lenktinojo	lenktinųjų	lenktinosios	lenktinųjų	-	-
naud.	lenktinajam	lenktiniesiems	lenktinajai	lenktinosioms	-	-
gal.	lenktinąjį	lenktinuosius	lenktinąją	lenktinąsias	-	-
įnag.	lenktinuoju	lenktinaisiais	lenktinąja	lenktinosiomis	-	-
viet.	lenktinajame	lenktinuosiuose	lenktinojoje	lenktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lenktinas.
• Skiemenys: lenk-ti-na

lenktina

1. ta, dėl kurios reikia lenkti

Etimologija

<= lenkti, lenkia, lenkė

---