kilta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kilta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kiltas, mot. g. kilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kiltas	kilti	kilta	kiltos	kilta	-
kilm.	kilto	kiltų	kiltos	kiltų	-	-
naud.	kiltam	kiltiems	kiltai	kiltoms	-	-
gal.	kiltą	kiltus	kiltą	kiltas	-	-
įnag.	kiltu	kiltais	kilta	kiltomis	-	-
viet.	kiltame	kiltuose	kiltoje	kiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kiltasis	kiltieji	kiltoji	kiltosios	-	-
kilm.	kiltojo	kiltųjų	kiltosios	kiltųjų	-	-
naud.	kiltajam	kiltiesiems	kiltajai	kiltosioms	-	-
gal.	kiltąjį	kiltuosius	kiltąją	kiltąsias	-	-
įnag.	kiltuoju	kiltaisiais	kiltąja	kiltosiomis	-	-
viet.	kiltajame	kiltuosiuose	kiltojoje	kiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kiltas.
• Skiemenys: kil-ta

kilta

1. ta, kurią kilo

Etimologija

<= kilti, kyla, kilo

Antonimai

    kilta: bendrai

nekilta (lt)

Vertimai

  kilta: bendrai

---