kaltinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

kaltinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: kaltinti, kaltina, kaltino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	kaltinu	kaltinau	kaltindavau	kaltinsiu
tu	kaltini	kaltinai	kaltindavai	kaltinsi
jis, ji	kaltina	kaltino	kaltindavo	kaltins
mes	kaltiname, kaltinam	kaltinome, kaltinom	kaltindavome, kaltindavom	kaltinsime, kaltinsim
jūs	kaltinate, kaltinat	kaltinote, kaltinot	kaltindavote, kaltindavot	kaltinsite, kaltinsit
jie, jos	kaltina	kaltino	kaltindavo	kaltins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	kaltinčiau		kaltintumėme, kaltintumėm, kaltintume
2 asm.	kaltintumei, kaltintum		kaltintumėte, kaltintumėt
3 asm.	kaltintų		kaltintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		kaltinkime, kaltinkim
2 asm.	kaltinki, kaltink		kaltinkite, kaltinkit
3 asm.	tekaltina, tekaltinie		tekaltina, tekaltinie

• žr. pagr. f. kaltinti, kaltina, kaltino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: kaltinąs, kaltinantis, kaltinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: kaltinęs, kaltinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: kaltindavęs, kaltindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: kaltinsiąs, kaltinsiantis, kaltinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: kaltinamas, kaltinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: kaltintas, kaltinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: kaltinsimas, kaltinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: kaltintinas, kaltintina.
• taip pat žr. pdlv.: kaltinant, kaltinus, kaltindavus, kaltinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: kaltindamas, kaltindama.
• taip pat žr. bdn.: kaltinte, kaltintinai.
• Skiemenys: kal-tin-ti

kaltinti

1. laikyti kaltu
   • Kuo jį kaltina?

Etimologija

• <= kaltė + -in-
• <= kaltas, kalta + -in-

Antonimai

    kaltinti: bendrai

nekaltinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    kaltinti: Išvestiniai žodžiai

apkaltinti (lt) atkaltinti (lt) iškaltinti (lt) kaltinimas (lt) kaltintis (lt) kaltintojas (lt) kaltintoja (lt)

nekaltinti (lt) nukaltinti (lt) pakaltinti (lt) prasikaltinti (lt) užkaltinti (lt) įkaltinti (lt)

Vertimai

  kaltinti: bendrai

anglų kalba: accuse (en), blame (en)

---

Dalyvis

kaltinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kaltintas, mot. g. kaltinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltintas	kaltinti	kaltinta	kaltintos	kaltinta	-
kilm.	kaltinto	kaltintų	kaltintos	kaltintų	-	-
naud.	kaltintam	kaltintiems	kaltintai	kaltintoms	-	-
gal.	kaltintą	kaltintus	kaltintą	kaltintas	-	-
įnag.	kaltintu	kaltintais	kaltinta	kaltintomis	-	-
viet.	kaltintame	kaltintuose	kaltintoje	kaltintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltintasis	kaltintieji	kaltintoji	kaltintosios	-	-
kilm.	kaltintojo	kaltintųjų	kaltintosios	kaltintųjų	-	-
naud.	kaltintajam	kaltintiesiems	kaltintajai	kaltintosioms	-	-
gal.	kaltintąjį	kaltintuosius	kaltintąją	kaltintąsias	-	-
įnag.	kaltintuoju	kaltintaisiais	kaltintąja	kaltintosiomis	-	-
viet.	kaltintajame	kaltintuosiuose	kaltintojoje	kaltintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kaltintas, mot. g. kaltinta.

kaltinti

1. tas, kurį kaltino

Etimologija

<= kaltinti, kaltina, kaltino

---