gudas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Turinys 1 Lietuvių kalba 1.1 Daiktavardis 1.1.1 Etimologija 1.1.2 Sinonimai 1.1.3 Vertimai 1.2 Daiktavardis 1.3 Daiktavardis 1.4 Būdvardis 1.4.1 Etimologija

[taisyti] Lietuvių kalba

[taisyti] Daiktavardis

1. (Gyventojai) - Gudijos gyventojas, vyras arba žmonės kilę iš Gudijos.
   • Taip pat žr., gudė (baltarusė) - Gudijos gyventoja.
2. baltarusis (kartais lenkas ar rusas)
   • Buvo projektas sudaryti du pulkus lietuvių ir du pulkus gudų.
3. kitos tarmės žmogus (gudais vadina žemaičiai aukštaičius, panevėžiškiai kupiškėnus ir t. t.)
   • Jie gudaĩ – kai šneka, kito žodžio nei suprast negali.
4. kūdikis be vardo
   • Mano broliukas da tebėr gùdas. Vaikai, jum bobutė atnešė gùdą!

[taisyti] Etimologija

Iš žodžio yra kilęs Gudijos pavadinimo.

[taisyti] Sinonimai

[taisyti] Vertimai

---

[taisyti] Daiktavardis

• Skiemenys: gu-das

gudas

1. (Botanika) – rūgštynė (Rumex ^(la))

---

[taisyti] Daiktavardis

• Skiemenys: gu-das

gudas

1. įpratimas, įgudimas
2. Ta merga negudusi dar prie svečių, t. y. netur gero gùdo.

---

[taisyti] Būdvardis

• Skiemenys: gu-das

gudas

1. prityręs, įgudęs
   • Žmogus gùdas, kurs pagudęs, prigudęs darbus dirbti. Kurs suguñda su kits kitu greit, tas gùdas.
2. paprastas, įprastinis, tikras
   • Gùdas karklas vadinas gudkarklis.

[taisyti] Etimologija

<= gusti, gunda, gudo

---