gilus

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Būdvardis[taisyti]

gilus

  1. toli einantis nuo paviršiaus į dugną, dubus.
  2. (prk.)platus, nepaviršutiniškas, įžvalgus (mąstymas)
    • Tai gilaus žmogaus mintys.
  3. tolimas, atstus.
    • gilios Rusijos atvyko.
  4. seniai praėjęs.
    • Gilioje senovėje.
  5. (prk.)(ret.) - didelis, stiprus.
    • Puodžiūnkiemyje jau buvo gilus ruduo. (A. Vienuolis)


Etimologija[taisyti]

Žodis išlaikęs iš baltų prokalbė pavelėtą šaknį -gil*, kuri yra mažai pakitusi ir kituose baltų-slavų kalbų žodžiuose, turinčių tą pačią reikšmę - latvių dziļš, prūsų gillus, bažnytinės slavų глѫбокъ, rusų глубокий.

Tarimas[taisyti]

  • TFA:[gʲɪˈlʊs]
  • SAMPA:-
  • Rimuojasi: Galite įterpti IPA tarimo galūnę


Sinonimai[taisyti]

Antonimai[taisyti]

Išraiškos arba posakiai[taisyti]

Vertimai[taisyti]

Būdvardis[taisyti]

gilus

  1. (tarm.) skaudus, gailus.

Etimologija nr. 2[taisyti]

Turbūt iš žodžio gailus.


Sinonimai[taisyti]

Išraiškos arba posakiai[taisyti]