gå

Taip pat žr.: Ga, ir ga

 Danų kalba

Tarimas

• TFA: /ɡɔː/

• audio
  (byla)

Veiksmažodis

gå

1. eiti ^(lt)

Etimologija

Iš Senovės skandinavų kalbos ganga.

---

 Norvegų kalba

Tarimas

• TFA: [ɡɒː]
  •   

Veiksmažodis

gå

1. eiti ^(lt)
2. eitis ^(lt)

Netaisyklingo veiksmažodžio „gå“ formos
Bendratis Infinitiv	Esamasis laikas Presens	Preteritas Preteritum	Perfektas Perfektum	Liepiamoji nuosaka Imperativ	Esamojo laiko dalyvis Presens partisipp	Neveikiamoji forma Passiv
å gå	går	gikk	har gått	gå	gående	gås

Etimologija

Iš senovės skandinavų k. ganga. Šio veiksmažodžio bendratis ir esamojo laiko forma nesutampa su senovės skandinavų k. ganga formomis, ir tam įtakos galėjo turėti rytų skandinavų formos arba vokiečių žemaičių k. gan.

---

 Švedų kalba

Tarimas

• TFA: /ɡoː/

• Audio
  (byla)

Veiksmažodis

Veiksmažodis
Bendratis	gå
Es. l.	går
Būt. l.	gick
Supynas	gått
Liep. nuos.	gå
Es. atl.	gående
Būt. atl.	gången

gå

1. eiti ^(lt)
2. išeiti ^(lt)

Etimologija

Iš Senovės skandinavų kalbos ganga per senesnės rašybos gånga.

---