fonema

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Turinys 1 Lietuvių kalba 1.1 Daiktavardis 1.1.1 Etimologija 1.1.2 Vertimai

[taisyti] Lietuvių kalba

[taisyti] Daiktavardis

• Skiemenys: fo-ne-ma

fonemà

1. (Lingvistika) – garsinės kalbos elementas – garsas, turintis skiriamąją (distinktyvinę) funkciją. Jeigu žodyje, pakeitus vieną kalbos garsą kitu, pasikeičia žodžio ar morfemos reikšmė, tai tokie garsai laikomi skirtingomis fonemomis, pvz.,  ir ù žodžiuose sitas (dalyvis) ir siùtas dkt., ã ir à žodžiuose ks ir kàs, p ir b žodžiuose pùtą ir bùtą ir t.t.; lietuvių kalba turi 12 balsinių, 10 dvibalsinių ir 45 priebalsines fonemas.
2. (Patologija) – klausos haliucinacija: ligonis girdi nesakomus žodžius, nesamus balsus.

[taisyti] Etimologija

gr. phōneō - kalbu garsiai, tariu

[taisyti] Vertimai

---