disguise

 Anglų kalba

Daiktavardis

Vienaskaita disguise

Daugiskaita disguises

disguise (daugiskaita disguises)

1. maskavimasis ^(lt), slėpimasis ^(lt)
2. apgaulinga išorė, kaukė ^(lt)

Etimologija

Žr. veiksmažodžio etimologiją.

---

Veiksmažodis

Infinitive to disguise

Third person singular disguises

Simple past disguised

Past participle disguised

Present participle disguising

to disguise (trečio asmens vienaskaitinis paprastas esamasis: disguises, esamasis tęstinis: disguising, paprastas būtasis ir būtasis atliktinis: disguised)

1. persirengti ^(lt), maskuotis ^(lt)
2. slėpti ^(lt), nuslėpti ^(lt)

Etimologija

Iš Viduriniosios anglų kalbos disgisen, disguisen, pasiskolinta iš Senosios prancūzų kalbos desguiser (moderniąja pranc. déguiser).

---