dialektika
Straipsnis iš Vikižodyno.
Taip pat žr.: dialektiką
Turinys |
[taisyti] 
Lietuvių kalba
[taisyti] Daiktavardis
| Daiktavardis | ||
|---|---|---|
| Pagrindinė forma: dialektika | ||
| vienaskaita | daugiskaita | |
| vard. | dialektika | dialektikos |
| kilm. | dialektikos | dialektikų |
| naud. | dialektikai | dialektikoms |
| gal. | dialektiką | dialektikas |
| įnag. | dialektika | dialektikomis |
| viet. | dialektikoje | dialektikose |
| šauksm. | dialektika | dialektikos |
- Skiemenys: dia-lek-ti-ka
dialektika
- (Filosofija) – Graikijoje - diskusijų menas, prieštaravimų pašnekovo samprotavimuose atskleidimas, kaip būdas tiesai suprasti;
- tikrovės ir jos pažinimo vystymasis;
- bendroji vystymosi teorija ir mąstymo metodas.
[taisyti] Etimologija
<= (gr. dialektike ) < (gr. dialegomai) - kalbuosi, diskutuoju
[taisyti] Vertimai
dialektika: (Filosofija)
[taisyti] Šaltiniai
- Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985
