belgas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

belgas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: belgas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	belgas	belgai
kilm.	belgo	belgų
naud.	belgui	belgams
gal.	belgą	belgus
įnag.	belgu	belgais
viet.	belge	belguose
šauksm.	belge	belgai

• (Gyventojai) - Belgijos gyventojas, vyras arba žmonės kilę iš Belgijos.

Taip pat žr., belgė - Belgijos gyventoja.

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Belgijos pavadinimo.

Vertimai

  belgas: Belgijos gyventojas arba kilęs iš jos

anglų kalba: Belgian (en)  estų kalba: nurodykite žodžio belgas vertimą(-us) (Estų kalba), žr.  graikų kalba: Βέλγος (el) (vyr. g.)  ispanų kalba: nurodykite žodžio belgas vertimą(-us) (Ispanų kalba), žr.  italų kalba: belga (it) (vyr. g./mot. g.)  latvių kalba: beļģietis (lv) (vyr. g.)  lenkų kalba: Belg (pl) (vyr. g.)  olandų kalba: Belg (nl) (vyr. g.)

portugalų kalba: nurodykite žodžio belgas vertimą(-us) (Portugalų kalba), žr.  prancūzų kalba: Belge (fr) (vyr. g./mot. g.)  rusų kalba: бельгиец (ru) (vyr. g.) (bel’giec)  slovakų kalba: Belgičan (sk) (vyr. g.)  suomių kalba: belgialainen (fi)  švedų kalba: belgare (sv) (vyr. g.)  vokiečių kalba: Belgier (de) (vyr. g.)