abliautas

Straipsnis iš Vikižodyno.

[taisyti] Lietuvių kalba

[taisyti] Etimologija

vok. Ablaut

[taisyti] Daiktavardis

ãbliautas

1. morfologiškai sąlygota balsių kaita(šaknies balsinės fonemos kitimas) vienašakniuose žodžiuose, pvz.: liet. nešti, našta, arba įvairiose vieno žodžio formose, pvz., vok. binden, band, gebunden.