abiturientas

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abiturientas

Turinys

abiturientas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

abiturieñtas

lot. abituriens (kilm. abiturientis) - kas rengiasi išeiti

abiturientas: baigiantis arba neseniai baigęs vidurinę mokyklą

anglų kalba: school-leaver ^(en), senior ^(en), high-school gradually ^(en)
estų kalba: nurodykite žodžio abiturientas vertimą(-us) (Estų kalba), žr.
ispanų kalba: nurodykite žodžio abiturientas vertimą(-us) (Ispanų kalba), žr.
italų kalba: nurodykite žodžio abiturientas vertimą(-us) (Italų kalba), žr.
latvių kalba: nurodykite žodžio abiturientas vertimą(-us) (Latvių kalba), žr.

lenkų kalba: nurodykite žodžio abiturientas vertimą(-us) (Lenkų kalba), žr.
portugalų kalba: nurodykite žodžio abiturientas vertimą(-us) (Portugalų kalba), žr.
prancūzų kalba: nurodykite žodžio abiturientas vertimą(-us) (Prancūzų kalba), žr.
rusų kalba: nurodykite žodžio abiturientas vertimą(-us) (Rusų kalba), žr.
vokiečių kalba: nurodykite žodžio abiturientas vertimą(-us) (Vokiečių kalba), žr.

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abiturientas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abiturientas	abiturientai
kilm.	abituriento	abiturientų
naud.	abiturientui	abiturientams
gal.	abiturientą	abiturientus
įnag.	abiturientu	abiturientais
viet.	abituriente	abiturientuose
šauksm.	abituriente	abiturientai