abjuracija

Taip pat žr.: abjuraciją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

abjuracija (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abjuracija
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abjuracija	abjuracijos
kilm.	abjuracijos	abjuracijų
naud.	abjuracijai	abjuracijoms
gal.	abjuraciją	abjuracijas
įnag.	abjuracija	abjuracijomis
viet.	abjuracijoje	abjuracijose
šauksm.	abjuracija	abjuracijos

• Skiemenys: ab-ju-ra-ci-ja

• abjurãcija (sen.) (Teisė) - viešas tikėjimo arba savo įsitikinimų išsižadėjimas.

Etimologija

(lot. abjuratio) - prisiektinis atsižadėjimas, neigimas.