бꙑти

Senoji bažnytinė slavų kalba[taisyti]

Iš Iš slavų prokalbės *byti, iš indoeuropiečių prokalbės Iš indoeuropiečių prokalbės *bʰuh₂-. Plg. baltų kalbose lietuvių k. būti ir latvių k. būt. Plg. kitose indoeuropiečių kalbose lotynų k. fuī (“buvau”), senovės graikų k. φύω (phúō), sanskrito भवति (bhávati, “tapti”) ir persų k. بودن (budan, “būti”).

Esamojo laiko formos taip pat paveldėtos iš indoeuropiečių prokalbės; єсмь (esmĭ) iš slavų prokalbės *jesmь, iš indoeuropiečių prokalbės *h₁es-. Plg. senosios anglų k. beon-wesan (eom, eart, is), senovės norvegų k. em, est, es, gotų k. 𐌹𐌼, 𐌹𐍃, 𐌹𐍃𐍄, persų k. بودن (budan), be, am, i, ast, im, id, hand), graikų k. εἰμί, εἶ, ἐστί, lotynų k. esse (sum, es, est, sumus, estis, sunt), lietuvių k. esu, alabų k. jam.

	esamasis laikas	imperfektas	aoristas	būsimasis laikas	liepiamoji nuosaka	įvykio aoristas
Vns. 1 asm.	єсмь	—	бѣхъ	бѫдѫ	—	бꙑхъ
Vns. 2 asm.	єси	—	бѣ	бѫдєши	бѫди	бꙑстъ (бꙑ)
Vns. 3 asm.	єстъ	бѣашє	бѣ	бѫдєтъ	бѫди	бꙑстъ (бꙑ)
Dviskaitos 1 asm.	єсвѣ	—	бѣховѣ	бѫдєвѣ	бѫдѣвѣ	бꙑховѣ
Dviskaitos 2 asm.	єста	—	бѣста	бѫдєта	бѫдѣта	бꙑста
Dviskaitos 3 asm.	єстє	бѣашєтє	бѣстє	бѫдєтє	бѫдѣтє	бꙑстє
Dgs. 1 asm.	єсмъ	—	бѣхомъ	бѫдємъ	бѫдѣмъ	бꙑхомъ
Dgs. 2 asm.	єстє	—	бѣстє	бѫдєтє	бѫдѣтє	бꙑстє
Dgs. 3 asm.	сѫтъ	бѣахѫ	бѣшѧ	бѫдѫтъ	бѫдѫ	бꙑшѧ

dalyviai ir pusdalyviai

	vyr. g.	bev. g.	mot. g.
es. l. veikiamosios rūšies dalyvis	сꙑ	сꙑ	сѫшти
rezultatyvinis dalyvis	бꙑлъ	бꙑло	бꙑла
būt. l. veikiamosios rūšies dalyvis	бꙑвъ	бꙑвъ	бꙑвъши
substantyvas	—	бꙑтьє	—

нє бꙑти (neiginio kaitymas)