πόλις

 Senovės graikų kalba

Modernus miestas

Tarimas

• (Klasikinė) TFA: [pólis]
• (Koino) TFA: [pˈo̞lis]
• (Bizantijos) TFA: [pˈolis]

Daiktavardis

πόλις (vyr. g.) (polis)

1. miestas ^(lt) (Urbanistika)

Etimologija

Iš indoeuropiečių prokalbės *pelH- (“tvirtovė”). Plg. sanskrito पुर (pura, “miestas”) ir lietuvių k. pilis.

---